Renginį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyrius kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Pažymint šią liūdną sukaktį, buvo sugiedotas Lietuvos himnas, padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.
.2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25–28 d. gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ (liet. „Bangų mūša“) 75-ųjų metinių minėjimas. Vidurdienį, Vilniuje, minint 1949 metų gyventojų trėmimų 75-metį, buvo aukojamos šv. Mišios Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje.
Renginį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyrius kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Pažymint šią liūdną sukaktį, buvo sugiedotas Lietuvos himnas, padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.
0 Comments
.2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties metinės. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Edmundas Pupinis, Utenos rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Dijokas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Utenos ir Ukmergės skyrių nariai, istorikas dr. Norbertas Černiauskas, moksleiviai, šauliai ir kiti garbūs svečiai.
Daugiau Seimui ketinama pateikti svarstyti įstatymo projektą dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) pripažinimo nusikalstama organizacija.
Šis projektas į plenarinių posėdžių darbotvarkę buvo įtrauktas pernai liepą, paskutinę pratęstos pavasario sesijos dieną, tačiau tvirtinant posėdžio darbotvarkę Socialdemokratų partijos frakcijos prašymu iš jos išbrauktas. Daugiau : Seime – naujas bandymas įstatymu Komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija Kovo 20 dieną Nepriklausomybės aikštėje įvyko Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadų pasikeitimo ceremonija. Su bataliono vado pareigomis atsisveikino nuo 2021-ųjų rugpjūčio mėn. jas parėmęs pulkininkas leitenantas Ernestas Gaigalas. Naujuoju vadu tapo iš Panevėžio kilęs pulkininkas leitenantas Arnoldas Žilys.
dalijamės trumpu video klipu apie plk. ltn. Ernestą Gaigalą, kuris ne tik vadovavo Karaliaus Mindaugo husarų batalionui nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d., bet ir paliko nepakeičiamą žymę bataliono širdyje per 945 tarnybos dienas. Plk. ltn. Ernestas Gaigalas, vadas, kurio ryžtas ir reikalavimai aukštumų siekiui buvo neabejotini. Jo vadovavimas ne kartą įrodė husarų bataliono galimybes ir vaidmenį tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje arenoje – batalionas tvirtai laikėsi pirmoje linijoje, ne tik gindamas mūsų šalies interesus, bet ir aktyviai prisidedant prie tarptautinio saugumo stiprinimo. Šiandien norime pagerbti šį išskirtinį vadą, kurio vadovavimas, įkvėpimas ir įsipareigojimas tarnybai yra pavyzdys kiekvienam kariui. Ačiū, už Jūsų išskirtinę lyderystę, ryžtą ir atsidavimą. Jūsų pėdsakai batalione ir karių širdyse liks amžini. Daugiau informacijos - https://kariuomene.lt/.../karaliaus-mindaugo-husaru.../25832 „Kuo daugiau rimtų, patriotiškai nusiteikusių žmonių ateina į Šaulių sąjungą ir įgyja karybos pradžiamokslį, tuo visai Lietuvai yra geriau. 2023 m. suaugusių šaulių padaugėjo beveik iki 9 tūkst. – tai žymiai viršijo planuotą skaičių, o iš viso dabar po šaulių vėliava...
read more Atleisti populiariausią Vyriausybės narį, kai artėja rinkimai, ir kuris atsakingas už šalies gynybą, kai šalia vyksta karas – drąsu, o kartu kvaila, ypač prisiminus, kad jį pirmasis atstatydino žurnalistas, o ne premjerė. Bet įdomiau, kodėl ir būtent dabar konservatorius Arvydas Anušauskas buvo atleistas.
Nukirsti A. Anušauską galvota jau anksčiau, bet kodėl dabar ir už ką? Visiems žinoma tiesa – yra stiprių ir silpnų šalių. Galingos valstybės turi didžiulę įtaką pasaulyje. Jų įtaka juntama beveik visuose pasaulio kampeliuose, o žmonės taip pat jaučia jų priimamų sprendimų poveikį. Silpnosios šalys dažnai yra ignoruojamos pasaulinėje arenoje ir stengiasi apginti savo ekonominius ir saugumo interesus. Tai kas daro šalį stipria? Kokie veiksniai lemia tautos stiprybę?
Skaitykite plačiau: https://aina.lt/stiprus-vadas-ir-demokratijos-grimasos/ Grupė Nepriklausomybės akto signatarų bei visuomenininkų viešu laišku kreipėsi Seimą, politines partijas, Vyriausybę ir prezidentą, ragindami kuo greičiau priimti esminius sprendimus šalies gynybos ir nacionalinio saugumo stiprinimui.
Daugiau : Grupė visuomenininkų kreipėsi į prezidentą, Vyriausybę ir Seimą: ragina kuo skubiau stiprinti šalies saugumą Kitą savaitę Seimo rūmuose, Kovo 11-osios salėje, bus įteiktos Laisvės premijos, jų laureatai gaus dvigubai didesnes išmokas nei iki šiol.
Gruodį Seimas priėmė Laisvės premijos įstatymo pakeitimus, kad kasmet skiriama Laisvės premija yra 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio. Nuo šių metų BSI siekia 55 eurus, tokiu būdu Laisvės premijos dydis išaugo daugiau nei dvigubai – iki 11 tūkst. eurų. Iki tol įstatyme buvo nustatytas tikslus premijos dydis – 5000 eurų. Šių metų sausio 13-ąją bus įteiktos dvi Laisvės premijos – Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui. Įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose penktadienį, sausio 5 d. pagerbtas Nepriklausomybės kovose žuvusių Lietuvos karių atminimas
Pagrindinis renginys vyko Vaidoto pėstininkų batalione Marijampolėje, kuris prasidėjo iššūkiu kariams šauktiniams įveikti kliūčių ruožą ir užsitarnauti teisę lauko kepuraites pakeisti į beretes su bataliono kokarda Vėliau vykusios rikiuotės metu kariams įteiktos beretės bei skaitomos 1919–1923 metais žuvusių karių pavardės, pagerbiant jų atminimą ir prisimenant kovų svarbą valstybei, pranešė kariuomenė. Nepriklausomybės kovose žuvusiųjų pavardės skaitytos ir kituose Lietuvos kariuomenės daliniuose: visuose batalionuose, Mokomajame pulke, pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“. Taip pat padėtos gėlės prie nežinomo kareivio kapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje. Daugiau : Lietuvoje pagerbtas Nepriklausomybės kovose žuvusių karių atminimas Jautrus motinos laiškas, arba A.Maldeikienės bendraminčių pagalba Jos sūnui Matui Maldeikiui4/1/2024 Neseniai Seimo TS-LKD frakcijos narys Matas Maldeikis įsivėlė į skandalą, Nacionalinį susivienijimą (NS) socialiniuose tinkluose pavadinęs fašistine partija.
Jis rašė: „Panašu, kad fašizmo ideologija baigiasi prie kasos, nes fašistai istoriškai stebėtinai liberaliai žiūrėjo į pas juos plaukiančius net svetimų šalių ar pramonininkų pinigus. Nacionalinis susivienijimas, panašu, ne išimtis. Per savivaldos rinkimus matydamas didelį kiekį jų užpirktos reklamos, vis galvojau, iš kur lėšos. Dabar man panašu, kad Nemunaičio draugai sunešė. O ponas Nemunaitis visai atsitiktinai yra Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas“. Daugiau : Jautrus motinos laiškas, arba A.Maldeikienės bendraminčių pagalba Jos sūnui Matui Maldeikiui Už partizaninio pasipriešinimo tyrimus ir istorinės atminties įamžinimo veiklą Seime buvo apdovanoti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago, Antano Kraujelio-Siaubūno, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų žymių partizanų, partizanų vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikus atradę bei identifikavę mokslininkai, istorikai, ekspertai.
Daugiau : Seime pirmą kartą apdovanoti istorijos saugotojai ir kūrėjai Teisiniu požiūriu skelbti savo pasaulėžiūrą turime pakankamai tvirtą pagrindą. Štai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis garantuoja kiekvienam mūsų „teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas“. Šalies Konstitucijos 25 str. taip pat skelbia, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. O 42 str. skelbia: kad „kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi“.
Daugiau : Ar išties turime teisę į pažiūrų laisvę? Susio 1- ąją minint Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 105-ąsias metines, Katedros aikštėje, Gedimino paminklo papėdėje, įvyko simbolinė vėliavos pagerbimo ceremonija. Šventės metu buvo iškilmingai nuleista visus metus Gedimino pilies bokšte plevėsavusi trispalvė ir pakelta naujoji. Nuleista vėliava perduota Kretingos r. Darbėnų gimnazijai. Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė dešimties Lietuvos savanorių grupė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena.
Daugiau : Gedimino paminklo papėdėje – Lietuvos vėliavos dienos ceremonija .Naujieji metai – šventė, kai minime metų virsmą. Tai sąlyginė kalendorinių metų pradžia. Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo Vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a. Sausio pirmoji – Lietuvos vėliavos diena. Kiekvienais metais Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, iškilmingai iškeliama Lietuvos Respublikos vėliava. Tai siejama su 1919 m. sausio 1 diena, kai dešimt drąsių savanorių iškėlė trispalvę Gedimino pilyje, pagerbė salvėmis ir sugiedojo Lietuvos himną. Kasmet, sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija. Gali būti, jog netrukus prasidės pirmieji paskutinio nepriklausomos Lietuvos dešimtmečio metai.
Galbūt mums pasiseks, ir jie taps praregėjimo metais. Gal galiausiai suvoksime, kad visa tai, kas mums nutiko per pastaruosius du dešimtmečius, buvo tik labai malonus iš vakarietiškų svajonių sulipdytas sapnas, kuris kažkokiu stebuklingu būdu padėjo mums tapti (beveik) normalia (beveik) pasiturinčia visuomene, bet kuris – kaip ir kiekvienas gražus ir spalvotas sapnas – kažkada turi baigtis. Daugiau : Lietuvos patrioto nerimas dėl apgailėtinos valstybės saugumo padėties V. Čmilytės-Nielsen įregistruota parlamentui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarka sutelkia į vieną tašką ir tobulai išgrynina jau seniai Lietuvoje vykstančių gelminių procesų tikrąją kryptį ir jais mėginamą įgyvendinti strateginį tikslą. Kolegė profesorė Jūratė Laučiūtė aiškiausiai ir tiksliausiai įvardijo politinę Seimo pirmininkės naujausios iniciatyvos esmę. Kaip teisingai pažymi autorė, Čmilytės pateiktoje koncepcijoje užsimota sunaikinti visas lietuvių kultūriniam savitumui ir tautiniam tapatumui gyvybiškai svarbias institucijas. Sujungus jas į vadinamąją Nacionalinę gerovės agentūrą būtų iš esmės pakeistas šių institucijų statusas ir veiklos pobūdis.
Daugiau : Hibridinė Lietuvos reokupacija Stebėjau kilusius ginčus ir ažiotažą dėl elektrą gaminančių vartotojų (čia tie dažniausiai smulkieji buitiniai) reguliavimo keitimo, blogėjančių jų veiklos sąlygų.
Sąmoningai nepuoliau kartu su visais komentuoti, nes norėjau, kad išryškėtų pozicijos ir pamatyti ar kas nors imsis spręsti šį reikalą iš esmės. Nesiėmė. Taigi dabar galime sudėlioti taškus ir kartu vėl priminti apie konceptualius elektros sektoriaus reguliavimo klausimus, kurių valdantieji, bet kad ir kaip būtų keista taip pat ir opozicija, užsispyrusiai nenori spręsti. Daugiau : Dar viena apgavystė – gaminančių vartotojų ir mūsų visų Baigiasi dar vieni neramūs metai. Apie tai, kokie nauji iššūkiai telkiasi mūsų tautos ir valstybės gyvenimo horizonte, kalbamės su filosofu, rašytoju, politikos apžvalgininku Vytautu Rubavičiumi.
Daugiau : V. Rubavičius: „Sunkiausiais metais lieka tikėjimas, viltis ir ... Vilniuje 2023 m. liepos 11–12 dienomis vykęs NATO viršūnių susitikimas mūsų šalyje buvo surengtas pirmą kartą. Todėl jam ruoštasi ir dėmesio skirta buvo išskirtinai daug. Plušėjo ne tik politikai su patarėjais, analitikai ir žurnalistai, bet ir fotografai, savo archyvus papildę šimtais įdomių kadrų.
Daugiau : Fotografo Tomo Bauro kadrai: 2023-iųjų įvykis, kurio Lietuva ilgai nepamirš, ir kiti politikos užkulisiai V. Čmilytės-Nielsen įregistruota parlamentui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarka sutelkia į vieną tašką ir tobulai išgrynina jau seniai Lietuvoje vykstančių gelminių procesų tikrąją kryptį ir jais mėginamą įgyvendinti strateginį tikslą. Kolegė profesorė Jūratė Laučiūtė aiškiausiai ir tiksliausiai įvardijo politinę Seimo pirmininkės naujausios iniciatyvos esmę. Kaip teisingai pažymi autorė, Čmilytės pateiktoje koncepcijoje užsimota sunaikinti visas lietuvių kultūriniam savitumui ir tautiniam tapatumui gyvybiškai svarbias institucijas. Sujungus jas į vadinamąją Nacionalinę gerovės agentūrą būtų iš esmės pakeistas šių institucijų statusas ir veiklos pobūdis.
Daugiau : Hibridinė Lietuvos reokupacija Jautrūs žodžiai, ašaros ir atsiminimai apie ypatingai prasmingus darbus – ketvirtadienį Anapilin išlydimas Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis. Profesorius atguls Vilniaus Antakalnio kapinėse. B.Genzelis mire pirmadienį, eidamas 89-uosius metus.
Daugiau : Vilniuje į paskutinę kelionę palydimas profesorius B. Genzelis Eidamas 95-uosius metus mirė Laisvės premijos laureatas, Lietuvos laisvės kovų metraštininkas Albinas Kentra.
A. Kentra buvo Laisvės kovų dalyvis, naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Miško brolių draugijos steigėjas. Daugiau : Mirė Laisvės premijos laureatas A. Kentra Vilniaus senamiestyje planuojama įkurti Laisvės kovų pažinimo centrą.
Vytauto Didžiojo karo muziejus iš Turto banko perėmė pastatų kompleksą sostinės Totorių gatvėje, kur ir bus kuriamas centras, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Daugiau : Buvusiose „Miško brolių“ patalpose Vilniuje bus kuriamas Laisvės kovų pažinimo centras Gruodžio 17-oji – 1926 metų valstybės perversmo diena. Tai viena esminių priežasčių, kodėl prezidento Antano Smetonos asmenį ligi šiol lydi prieštaringi vertinimai, jis bandomas stumti į paraštę, marginalizuoti, veikiantys politikai linkę apie jį verčiau patylėti.
Ateinančiais metais sukaks 150 metų nuo pirmojo Lietuvos prezidento gimimo. Atrodytų, proga atitinkamai tuos metus pažymėti, pastatyti pagaliau paminklą Vilniuje, kurio jis, mano nuomone, vertas. Daugiau : Verta prisiminti vieną daugiausiai diskusijų keliančių istorinių epizodų – 1926 metų perversmą |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
March 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|