Skaitykite mus ir sugrįžkite būtinai gegužės mėnesį.
Iki pasimatymo !
Pranešame, kad mūsų svetainė iki gegužės mėnesio naujienų neteiks.
Skaitykite mus ir sugrįžkite būtinai gegužės mėnesį. Iki pasimatymo !
0 Comments
Sausio 13-ąją visa Lietuva minės jau 33-ąsias kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę metines. Panevėžio miesto savivaldybė kviečia miesto bendruomenę dalyvauti įvairiuose Laisvės gynėjų dienai skirtuose renginiuose, akcijose. Gyventojai kviečiami prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“ ir sausio 12 d. 8.00 val. dešimčiai minučių įstaigų, įmonių, namų languose uždegti vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes. Pilietine iniciatyva „Pergalės šviesa“ prisiminkime 1991 m. sausį, kai vienybės ir laisvės siekio vedami Lietuvos piliečiai pasiekė istorinį laimėjimą – tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės Nepriklausomybę. Daugiau : Sausio 13-sios renginiai Panevėžyje Grupė Nepriklausomybės akto signatarų bei visuomenininkų viešu laišku kreipėsi Seimą, politines partijas, Vyriausybę ir prezidentą, ragindami kuo greičiau priimti esminius sprendimus šalies gynybos ir nacionalinio saugumo stiprinimui.
Daugiau : Grupė visuomenininkų kreipėsi į prezidentą, Vyriausybę ir Seimą: ragina kuo skubiau stiprinti šalies saugumą Kitą savaitę Seimo rūmuose, Kovo 11-osios salėje, bus įteiktos Laisvės premijos, jų laureatai gaus dvigubai didesnes išmokas nei iki šiol.
Gruodį Seimas priėmė Laisvės premijos įstatymo pakeitimus, kad kasmet skiriama Laisvės premija yra 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio. Nuo šių metų BSI siekia 55 eurus, tokiu būdu Laisvės premijos dydis išaugo daugiau nei dvigubai – iki 11 tūkst. eurų. Iki tol įstatyme buvo nustatytas tikslus premijos dydis – 5000 eurų. Šių metų sausio 13-ąją bus įteiktos dvi Laisvės premijos – Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui. Sausio 8 d., pirmadienį, 12 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks forumas „Visuomenės pilietiškumas ir sąmoningumas 1991 metais ir dabar“. Šiuo forumu pradedamas 2024 m. renginių ciklas, skirtas Laisvės gynėjų dienos minėjimui.
Forumo tikslas – atkreipti dėmesį į visuomenės pilietiškumo svarbą 1991-aisiais ir jo reikšmę šiomis dienomis. Forumas rengiamas prisimenant 1991 m. sausio 8-ąją, kai nepavykusiu Lietuvos parlamento šturmu prasidėjo sovietų karinė agresija prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę. Programa Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ Įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose penktadienį, sausio 5 d. pagerbtas Nepriklausomybės kovose žuvusių Lietuvos karių atminimas
Pagrindinis renginys vyko Vaidoto pėstininkų batalione Marijampolėje, kuris prasidėjo iššūkiu kariams šauktiniams įveikti kliūčių ruožą ir užsitarnauti teisę lauko kepuraites pakeisti į beretes su bataliono kokarda Vėliau vykusios rikiuotės metu kariams įteiktos beretės bei skaitomos 1919–1923 metais žuvusių karių pavardės, pagerbiant jų atminimą ir prisimenant kovų svarbą valstybei, pranešė kariuomenė. Nepriklausomybės kovose žuvusiųjų pavardės skaitytos ir kituose Lietuvos kariuomenės daliniuose: visuose batalionuose, Mokomajame pulke, pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“. Taip pat padėtos gėlės prie nežinomo kareivio kapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje. Daugiau : Lietuvoje pagerbtas Nepriklausomybės kovose žuvusių karių atminimas Jautrus motinos laiškas, arba A.Maldeikienės bendraminčių pagalba Jos sūnui Matui Maldeikiui4/1/2024 Neseniai Seimo TS-LKD frakcijos narys Matas Maldeikis įsivėlė į skandalą, Nacionalinį susivienijimą (NS) socialiniuose tinkluose pavadinęs fašistine partija.
Jis rašė: „Panašu, kad fašizmo ideologija baigiasi prie kasos, nes fašistai istoriškai stebėtinai liberaliai žiūrėjo į pas juos plaukiančius net svetimų šalių ar pramonininkų pinigus. Nacionalinis susivienijimas, panašu, ne išimtis. Per savivaldos rinkimus matydamas didelį kiekį jų užpirktos reklamos, vis galvojau, iš kur lėšos. Dabar man panašu, kad Nemunaičio draugai sunešė. O ponas Nemunaitis visai atsitiktinai yra Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas“. Daugiau : Jautrus motinos laiškas, arba A.Maldeikienės bendraminčių pagalba Jos sūnui Matui Maldeikiui Už partizaninio pasipriešinimo tyrimus ir istorinės atminties įamžinimo veiklą Seime buvo apdovanoti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago, Antano Kraujelio-Siaubūno, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų žymių partizanų, partizanų vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikus atradę bei identifikavę mokslininkai, istorikai, ekspertai.
Daugiau : Seime pirmą kartą apdovanoti istorijos saugotojai ir kūrėjai Teisiniu požiūriu skelbti savo pasaulėžiūrą turime pakankamai tvirtą pagrindą. Štai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis garantuoja kiekvienam mūsų „teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas“. Šalies Konstitucijos 25 str. taip pat skelbia, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. O 42 str. skelbia: kad „kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi“.
Daugiau : Ar išties turime teisę į pažiūrų laisvę? Susio 1- ąją minint Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 105-ąsias metines, Katedros aikštėje, Gedimino paminklo papėdėje, įvyko simbolinė vėliavos pagerbimo ceremonija. Šventės metu buvo iškilmingai nuleista visus metus Gedimino pilies bokšte plevėsavusi trispalvė ir pakelta naujoji. Nuleista vėliava perduota Kretingos r. Darbėnų gimnazijai. Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė dešimties Lietuvos savanorių grupė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena.
Daugiau : Gedimino paminklo papėdėje – Lietuvos vėliavos dienos ceremonija .Naujieji metai – šventė, kai minime metų virsmą. Tai sąlyginė kalendorinių metų pradžia. Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo Vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a. Sausio pirmoji – Lietuvos vėliavos diena. Kiekvienais metais Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, iškilmingai iškeliama Lietuvos Respublikos vėliava. Tai siejama su 1919 m. sausio 1 diena, kai dešimt drąsių savanorių iškėlė trispalvę Gedimino pilyje, pagerbė salvėmis ir sugiedojo Lietuvos himną. Kasmet, sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija. Gali būti, jog netrukus prasidės pirmieji paskutinio nepriklausomos Lietuvos dešimtmečio metai.
Galbūt mums pasiseks, ir jie taps praregėjimo metais. Gal galiausiai suvoksime, kad visa tai, kas mums nutiko per pastaruosius du dešimtmečius, buvo tik labai malonus iš vakarietiškų svajonių sulipdytas sapnas, kuris kažkokiu stebuklingu būdu padėjo mums tapti (beveik) normalia (beveik) pasiturinčia visuomene, bet kuris – kaip ir kiekvienas gražus ir spalvotas sapnas – kažkada turi baigtis. Daugiau : Lietuvos patrioto nerimas dėl apgailėtinos valstybės saugumo padėties V. Čmilytės-Nielsen įregistruota parlamentui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarka sutelkia į vieną tašką ir tobulai išgrynina jau seniai Lietuvoje vykstančių gelminių procesų tikrąją kryptį ir jais mėginamą įgyvendinti strateginį tikslą. Kolegė profesorė Jūratė Laučiūtė aiškiausiai ir tiksliausiai įvardijo politinę Seimo pirmininkės naujausios iniciatyvos esmę. Kaip teisingai pažymi autorė, Čmilytės pateiktoje koncepcijoje užsimota sunaikinti visas lietuvių kultūriniam savitumui ir tautiniam tapatumui gyvybiškai svarbias institucijas. Sujungus jas į vadinamąją Nacionalinę gerovės agentūrą būtų iš esmės pakeistas šių institucijų statusas ir veiklos pobūdis.
Daugiau : Hibridinė Lietuvos reokupacija Stebėjau kilusius ginčus ir ažiotažą dėl elektrą gaminančių vartotojų (čia tie dažniausiai smulkieji buitiniai) reguliavimo keitimo, blogėjančių jų veiklos sąlygų.
Sąmoningai nepuoliau kartu su visais komentuoti, nes norėjau, kad išryškėtų pozicijos ir pamatyti ar kas nors imsis spręsti šį reikalą iš esmės. Nesiėmė. Taigi dabar galime sudėlioti taškus ir kartu vėl priminti apie konceptualius elektros sektoriaus reguliavimo klausimus, kurių valdantieji, bet kad ir kaip būtų keista taip pat ir opozicija, užsispyrusiai nenori spręsti. Daugiau : Dar viena apgavystė – gaminančių vartotojų ir mūsų visų Baigiasi dar vieni neramūs metai. Apie tai, kokie nauji iššūkiai telkiasi mūsų tautos ir valstybės gyvenimo horizonte, kalbamės su filosofu, rašytoju, politikos apžvalgininku Vytautu Rubavičiumi.
Daugiau : V. Rubavičius: „Sunkiausiais metais lieka tikėjimas, viltis ir ... Vilniuje 2023 m. liepos 11–12 dienomis vykęs NATO viršūnių susitikimas mūsų šalyje buvo surengtas pirmą kartą. Todėl jam ruoštasi ir dėmesio skirta buvo išskirtinai daug. Plušėjo ne tik politikai su patarėjais, analitikai ir žurnalistai, bet ir fotografai, savo archyvus papildę šimtais įdomių kadrų.
Daugiau : Fotografo Tomo Bauro kadrai: 2023-iųjų įvykis, kurio Lietuva ilgai nepamirš, ir kiti politikos užkulisiai V. Čmilytės-Nielsen įregistruota parlamentui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarka sutelkia į vieną tašką ir tobulai išgrynina jau seniai Lietuvoje vykstančių gelminių procesų tikrąją kryptį ir jais mėginamą įgyvendinti strateginį tikslą. Kolegė profesorė Jūratė Laučiūtė aiškiausiai ir tiksliausiai įvardijo politinę Seimo pirmininkės naujausios iniciatyvos esmę. Kaip teisingai pažymi autorė, Čmilytės pateiktoje koncepcijoje užsimota sunaikinti visas lietuvių kultūriniam savitumui ir tautiniam tapatumui gyvybiškai svarbias institucijas. Sujungus jas į vadinamąją Nacionalinę gerovės agentūrą būtų iš esmės pakeistas šių institucijų statusas ir veiklos pobūdis.
Daugiau : Hibridinė Lietuvos reokupacija Jautrūs žodžiai, ašaros ir atsiminimai apie ypatingai prasmingus darbus – ketvirtadienį Anapilin išlydimas Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis. Profesorius atguls Vilniaus Antakalnio kapinėse. B.Genzelis mire pirmadienį, eidamas 89-uosius metus.
Daugiau : Vilniuje į paskutinę kelionę palydimas profesorius B. Genzelis Eidamas 95-uosius metus mirė Laisvės premijos laureatas, Lietuvos laisvės kovų metraštininkas Albinas Kentra.
A. Kentra buvo Laisvės kovų dalyvis, naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Miško brolių draugijos steigėjas. Daugiau : Mirė Laisvės premijos laureatas A. Kentra Vilniaus senamiestyje planuojama įkurti Laisvės kovų pažinimo centrą.
Vytauto Didžiojo karo muziejus iš Turto banko perėmė pastatų kompleksą sostinės Totorių gatvėje, kur ir bus kuriamas centras, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Daugiau : Buvusiose „Miško brolių“ patalpose Vilniuje bus kuriamas Laisvės kovų pažinimo centras Gruodžio 17-oji – 1926 metų valstybės perversmo diena. Tai viena esminių priežasčių, kodėl prezidento Antano Smetonos asmenį ligi šiol lydi prieštaringi vertinimai, jis bandomas stumti į paraštę, marginalizuoti, veikiantys politikai linkę apie jį verčiau patylėti.
Ateinančiais metais sukaks 150 metų nuo pirmojo Lietuvos prezidento gimimo. Atrodytų, proga atitinkamai tuos metus pažymėti, pastatyti pagaliau paminklą Vilniuje, kurio jis, mano nuomone, vertas. Daugiau : Verta prisiminti vieną daugiausiai diskusijų keliančių istorinių epizodų – 1926 metų perversmą Vos prieš savaitę prezidentas pranešė mums apie „penkis tektoninius lūžius“, kuriais jis sudrebinęs Lietuvos žemę ir padaręs ją „saugią kaip niekada“… Ir štai, užsienio reikalų ministras jau kviečia mus į dar neregėto žanro žaidimą – į diskusiją su pačiu savimi.
„Vertinant galimus geopolitinės raidos scenarijus atsiranda poreikis susitarti dėl papildomų priemonių, kaip stiprinsime Lietuvos saugumą ir gynybą. Tam yra reikalingas platus politinis sutarimas“, – skelbiama kvietime. Daugiau : Ar pavyks Lietuvos valstybę paversti vaikų žaidimo aikštele? Dvylika iš 60-ies Lietuvos merų priklausė Sovietų Sąjungos Komunistų partijai (TSKP), didžioji dalis jų apie tai neskelbia savo biografijose, pirmadienį pranešė...
Daugiau : Žiniasklaida: penktadalis dabartinių merų priklausė sovietinei komunistų partijai, dauguma to neviešino Kiekvieno iš mūsų asmeninė istorija persipina su šeimos, bendruomenės, šalies ir viso pasaulio įvykiais – taip kuriama kolektyvinė istorija ir atmintis, lemianti mūsų tapatumą, vertybes, leidžianti geriau suprasti praeitį ir dabartį, užtikrinčiau žvelgti į ateitį.
Daugiau : Virtualių pasakojimų platforma „Mano ir mūsų istorija“ Mecenato Prano Kiznio fondo dovana Kaunui atras savęs vertą vietą: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūrai išrinkta vaizdinga „karališka“ vieta.
Daugiau :Kaune iškils Aleksandro Jogailaičio skulptūra |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
January 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|