Ji skirta partizanui, politiniam kaliniui, dimisijos kapitonui, legendiniam partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui Antanui Lukšai-Arūnui atminti. Šiemet minime 100-ąsias šio laisvės kovotojo metines.
2023 m. lapkričio 21 d. Seimo Laisvės gynėjų galerijoje buvo atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda „Laikom frontą!“.
Ji skirta partizanui, politiniam kaliniui, dimisijos kapitonui, legendiniam partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui Antanui Lukšai-Arūnui atminti. Šiemet minime 100-ąsias šio laisvės kovotojo metines.
0 Comments
Lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenė minės 105-ąsias atkūrimo metines, kai 1918 m. atkurtos ginkluotosios pajėgos, kurios jau po kelių mėnesių stojo į pirmuosius mūšius už šalies nepriklausomybę. Šventinis minėjimas persikels į lapkričio 25 d. 12.00 val., kuomet Konstitucijos prospekte Vilniuje vyks Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių bei karinės technikos paradas. Per kariuomenės gimtadienį taip pat bus įteiktas „Karžygio” apdovanojimas, kuris skiriamas už nesavanaudiškus, kilnius ar rizikingus poelgius. Praėjus beveik dviem karo metams Užsienio reikalų ministras paskelbė naujieną, kad iš esmės keičiasi pasaulio saugumo architektūra ir Lietuvai reikia permąstyti savo gynybos klausimus.
Pasak jo, po Šaltojo karo sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti. „Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu. Daugiau : Gabrielius Landsbergis atsibudo Šįkart fragmentinė pažintis su Petru Plumpa – žmogumi, tiesiog sukurtu pogrindinei veiklai. Jis buvo prie „Kronikos“ ištakų – suredagavo ir ranka perrašė pirmąjį leidinio numerį, padaugino šimtu egzempliorių – ir taip per platintojų rankas prasidėjo „Kronikos“ kelias pas skaitytojus visame pasaulyje…
Daugiau : Petras Plumpa – saugumiečių Chameleonu vadintas, bet savo įsitikinimų niekada nekeitęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys paragino sukurti geras sąlygas į Lietuvą atvyksiančioms Vokietijos karių šeimoms, sakydamas, kad politikai tai įsipareigojo prašydami Berlyno dislokuoti brigadą.
Daugiau : V. Rupšys ragina kurti geras sąlygas Vokietijos karių šeimoms: jie atvažiuoja ginti mūsų Šimtmečio skautų detektyvas. Ar sugrįš pasaulio skautų įkūrėjo R. Baden-Powellio gatvė į Palangą?20/11/2023 Prieš devyniasdešimt metų, 1933 m. rugpjūčio 17 d., Lietuvą aplankė skautų organizacijos įkūrėjas Robertas Baden-Powellis. Tada su juo kartu atvyko ir 650 britų skautų. Tai buvo didžiulis įvykis tiek Lietuvos skautų bendruomenei, tiek pačiai valstybei. Vizito metu tuometinė Pušyno gatvė Palangoje buvo pavadinta R. Baden-Powellio vardu. 1940 m. okupavus Lietuvą skautų organizacija buvo uždrausta, turtas konfiskuotas ir gatvės pavadinimas panaikintas.
Daugiau :. Ar sugrįš pasaulio skautų įkūrėjo R. Baden-Powellio gatvė į Palangą? .„Mano tėvas – australas. Kai baigiau universitetą, gavau architektūros diplomą, tvarkiausi dokumentus ir mamai sakau – keičiu vardą: imu senelio pavardę, kad pratęsčiau giminę bent vienu žingsneliu,“ – pasakoja Gintas Reisgys, kuris vėliau ne tik įgijo Lietuvos pilietybę, bet ir tapo komendantiniu ginkluoto pasipriešinimo šauliu.
Daugiau : Kodėl australas tapo Lietuvos piliečiu ir šauliu, pasiryžusiu ginti Lietuvos valstybę? „Lietuvos poreikis tankams ir visai kitai sunkiajai ginkluotei niekur nedingo, – sakė generolas. V. Rupšys. – Be tankų mes galėtume tik užsidaryti kokiam nors apkase, nes manevrinės gynybos negalėtume vykdyti.“
Daugiau : Nepaisant vokiečių sprendimo, Lietuvos poreikis tankams išlieka 1992, 2002 ir 2012 m. tyrimai parodė prastėjantį Lietuvos 5–12 klasių mokinių fizinį pajėgumą, prastą ištvermę, jėgą ir lankstumą.
Daugiau : Fizinė šauktinių būklė mokslininkams kelia nerimą „Vilnius vėl bus Lietuvos Atėnais“, arba Vasario 16-osios Respublika, kariuomenė ir universitetas14/11/2023 „Lietuvos piliečiai! […] Nuo šios dienos mes patys imsime Lietuvą valdyti. Valstybės Taryba rūpinsis lygiai visais Lietuvos piliečiais, neskirdama nei kalbos, nei tikybos, ne lyties. Dabar ji jau kuria savąją valdžią, kuri sudarys valstybės įstaigas ir sutvarkys krašto savivaldybę. Darbo tik pradžia.“
– tokiais žodžiais prieš 105 metus kreipėsi į krašto visuomenę 1918-ųjų lapkričio 11-ąją sudaryta Augustino Voldemaro Vyriausybė ir Antano Smetonos vadovaujamas Lietuvos Valstybės Tarybos prezidiumas. Daugiau : „Vilnius vėl bus Lietuvos Atėnais“, arba Vasario 16-osios Respublika, kariuomenė ir universitetas Vilniuje apstu miškų, tačiau vienas jų išsiskiria. Tai prie Naujininkų ir Tūkstantmečio gatvės prigludęs Burbiškių miškas. Jame daugiau nei pusę amžiaus veikė karinė bazė, apie kurią, praėjus net 30-iai metų, iki šiol nedaug kas žinoma.
Daugiau :Karinė mįslė Naujininkų pašonėje Kviečiame Jus į dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio Pažadas“ peržiūrą ir diskusiją istorinės atminties temomis. Renginyje dalyvaus: LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, filmo autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė, Antano Lukšos dukra Dalia Lukšaitė-Maciukevičienė, sūnus Kęstutis Lukša.
Daugiau Seimo valdantieji ir kitos frakcijos, prisijungusios prie R. Žemaitaičio apkaltos, nustokite vaidinti teisuolių spektaklį!
Karas Ukrainoje sukrėtė pasaulį. Įvykiai reikalauja pateikti tikrąsias, o ne išgalvotas karų ir žudynių priežastis. Rusija, kuri tapo nacistinė valstybė, yra tikroji XXI a. karo priežastis. Rusija toleruoja savo šalyje organizuojamus žydų pagromus. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis yra išgalvotas pavojus, nes jis jokiais ryšiais nėra susijęs su karu ar pagromu Degestane. Putino Rusija tapo diktatūrinė valstybė, kaip ir nacistinė Vokietija bei Sovietų sąjunga. Sovietai su naciais pasirašė Ribentropo Molotovo paktą ir tapo II pasaulinio karo iniciatorėmis. Daugiau : Lietuvą, dėl melagingos okupanto paliktos pasaulėžiūros, gali ištikti Ukrainos likimas Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.
Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Laisvės komisija. Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti P. Plumpai ir Europos Parlamentui Sakykite kam jie šiandien berūpi? Susenę, nukamuoti taigose, tundrose, šachtose. Praradę Tėvynę, namus, savo artimuosius. Su keliais maišeliais nuvežti į svetimą atšiaurią šalį be jokių teisių dirbti priverstinį darbą. Čia jie paaukojo savo jaunystę, galimybę mokytis, rinktis profesiją. Teisybę sakant, tikrų tremtinių jau nebėra, likę tiktai jų vaikai, jau ir jie susenę tebenešioja tą vardą. Šiandiena sunku bepasakyti „garbingą“.
Daugiau : Dauguma, kurios trūko 1991 metais 2023 10 28 diena Kauno karininkų ramovėjė vyko konferencija "Kariuomenės rezervo vieta valstybės gynyboje" Renginį organizavo KAM. Šiandieninė saugumo situacija reikalauja, kad Lietuvos kariuomenė, pasitelkusi rezervą, per kuo trumpesnį laiką galėtų pereiti prie karo meto struktūros, būtų pasirengusi greitai duoti atsaką. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas aktyviajam rezervui, kurį sudaro kariai, atlikę tarnybą kariuomenėje per paskutinius 10 metų. Pastaruoju metu netyla diskusijos ir apie karo komendantų vaidmenį krizių ar karo padėties metu. Būtent šiuos klausimus ir nagrinėjo į Kauno karininkų ramovę gausiai susirinkę konferencijos „Kariuomenės rezervo vieta valstybės gynyboje“ dalyviai. 2023-10-27 rudeniškai pilka diena nesutrukdė pagerbti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo. Susirinkusieji prie Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinių leidosi lankyti kovotojų kapų. Skambėjo jausmingos dainos, patriotiška dvasia persmelktos kalbos. Renginį organizavo Panevėžio kraštotyros muziejus . Spalio 25 d. Kauno r. Vandžiogalos miestelio centre prie paminklo „1918–1998. NEPRIKLAUSOMYBEI ATMINTI“, kuris buvo pastatytas Vandžiogalos šaulių būrio iniciatyva 1933 metais, vyko Lietuvos Respublikos Konstitucijos dienos paminėjimas bei Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonija.
Daugiau : Konstitucijos dienos paminėjimas Vandžiogaloje Prie Seimo skamba šūkiai ir sirenos: minia, kurioje – ir pagarsėję veikėjai, skanduoja „Seimą lauk!“26/10/2023 Šiandien, spalio 26 dieną prie parlamento rūmų – dar vienas protestas. Šį kartą Seimo narių dėmesį siekiama atkreipti dėl aršias diskusijas jau keliančio, valdančiųjų siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.
Daugiau : Prie Seimo skamba šūkiai ir sirenos: minia, kurioje – ir pagarsėję veikėjai, skanduoja „Seimą lauk!“ Vilniaus miesto taryba pritarė naujiems gatvių ir skverų pavadinimams. Antakalnio gatvei – kovotojo už laisvę vardas Buvusiai Ežerėlių gatvei suteiktas Antano Terlecko vardas. Šioje gatvėje gyveno vienas iš ryškiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų, rezistentas A. Terleckas (1928–2023). Puikų išsilavinimą įgijęs ekonomistas savo laiku galėjo padaryti puikią karjerą valstybiniame banke. Laisvės siekimas jam visada buvo pirmoje vietoje. A. Terleckas aktyviai priešinosi sovietinei valdžiai. Jo pareiškimai, laiškai, raginantys nutraukti Lietuvos okupaciją, buvo skelbiami per „Laisvės“, „Amerikos balso“, „Vatikano“ ir kitas radijo stotis. Jis buvo vienas iš pogrindinio leidinių „Laisvės šauklys“, „Vytis“ leidėjų. Disidentui už aktyvų pasipriešinimą ir savo veiklą teko su kaupu iškentėti: kalėjo Sibiro konclageryje Urale, buvo ištremtas į Magadano sritį. Prieš pat Sąjūdį grįžęs į Lietuvą A. Terleckas 1987 m. Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo organizavo pasipriešinimo mitingą Molotovo–Ribentropo sąmokslui paminėti, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 2023-10-22
Prieš 35 metus Vilniuje, Sporto rūmuose įvyko istorinis Lietuvai įvykis: Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. O, kadangi buvau Suvažiavimo organizacinio komiteto pirmininkas, tai žinau, kad neretai užkulisiuose vyko ne mažiau svarbūs dalykai, nei salėje, kur buvo kalbama iš tribūnų. Atsisakiau savo teisės kalbėti iš tribūnos. Man svarbiausia, kad Suvažiavimas sėkmingas. Daugiau : Prieš 35 metus įvyko istorinis Lietuvai įvykis: Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 2023 10 21 diena. Čiobiškis. Paminklo- manumento "Čiobiškio Ąžuolas" atidengimo iškilmės. Monumentas skirtas Lietuvos laisvės armijos Didžiosios kovos apygardos Ukmergės apskrities "A" rinktinės partizanams, ryšininkams ir jų rėmėjams iš Čiobiškio, Lapelių, Musninkų, Pamusių, Pigonių ir kitų, buvusio Musninkų valsčiaus vietų atminti. Monumento projektą vykdė paramos fondas "Čiobiškio ąžuolas" iš Lietuvos žmonių ir organizacijų paaukotų lėšų. Autoriai: skulptorius Algirdas Kuzma, architektai Ričardas Krištapavičius ir Ričardas Krištapavičius jaunesnysis, 2023 m. Praėjus 77 metams nuo mirties Antakalnio kapinėse Vilniuje šeštadienį iškilmingai palaidoti Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.. Laikydamas mišias arkivyskupas Kęstutis Kėvalas J. Vitkų-Kazimieraitį vadino Tėvynės didvyriu. „Jis laikomas partizanų idealu. Jis įgijo meilę, pagarbą visų partizanų ir jų vadų, turėjo didelę įtaką, buvo išsižadėjęs asmeniškos gerovės, be galo pasišventęs (laisvės kovų) sąjūdžio reikalams, nepaprastai darbštus, teisingas, kantrus, blaivus ir labai religingas žmogus“, – kalbėjo arkivyskupas. Pamokslą sakęs partizano vaikaitis kunigas Gintaras Vitkus teigė, kad nepaisant tragiško likimo, senelis buvo pasiekęs gyvenimo pilnatvę. „Po 77 metų laidojame žmogų, pulkininką, partizaninio karo organizatorių, partizaną Juozą Vitkų-Kazimieraitį, kuriam teisėtai galime skirti didvyrio vardą, pripažinti, kad jis visais svarbiausiais gyvenimo aspektais pasiekė pilnatvę – kaip žmogus, kaip vyras“, – kalbėjo G. Vitkus. G. Vitkus teigė, kad žvelgiant į geopolitinę situaciją panašu, jog istorija nori kartotis, tačiau pabrėžė, kad J. Vitkaus-Kazimieraičio idealai gyvi. Siekiant geriau susipažinti su svarbiausiu mūsų dvasinės kultūros elementu – lietuvių kalba, jos žodžio raiška ir grožiu, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ Kauno skyriaus iniciatyva buvo surengta švietėjiška vakaronė „Vaižganto mintys apie lietuvių kalbą“. Renginio svečias – J. Tumo-Vaižganto muziejaus edukatorius, Vytauto Didžiojo universiteto magistras Remigijus Jakulevičius su didele meile papasakojo apie lietuvių kalbos ištakas, jos atsilaikymą siautėjant įvairiems atėjūnams, rašytojo Vaižganto reikštą meilę lietuvių kalbai, padėjusiai neprarasti tautinės sąmonės, siekusiai atkurti Lietuvos valstybingumą, savo tautinę kultūrą.
Daugiau :Vakaronė, sušildyta vaižgantiška meile lietuvių kalbai |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
April 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|